spacer.png, 0 kB
Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas).
Penktadienis, gruodžio 15 d.

 

Kol gyvas, žmogus niekuomet neturi prarasti vilties. Seneka.

Balandžiui kvėpuojant į nugarą, žiema nei nemano trauktis. O taip jau norisi tos šilumos ir žalumos. Atrodo, atšilus orui, tie krizenimai apie krizę ir valdžios krečiami pokštai nueis į antrą planą, nes antot Kristijono Donelaičio: "Ne! Ne verkt, bet linksmintis visi susirinko..."

 Taigi va, o kol kas pavasaris neskuba. Kas naujo mūsų brangios Lietuvėlės padangėje? Ogi nieko naujo.

 Biudžetas, kaip ir anksčiau, tuščias. Vietoje to, kad pildytume savo biudžetą, esame priversti važiuoti pas kaimynus apsipirkti, tuo papildydami jų valstybės iždą. Mokesčių mokėtojai nepatenkinti valdžia ir tikrintojais. Mokesčių rinkėjai, kaip ir anksčiau, valstybės biudžeto pildymą supranta vienareikšmiškai – tikrina tuos, kurie moka mokesčius (nu gal mokesčių mokėtojas kur kokią aritmetinę klaidą padarė, ar Dieve duok ne taip suprato įstatymų painiavą). Tie, kurie mokesčių nemoka, ir toliau sau triūsia garažuose, rūsiuose, namų virtuvėse ir juokiasi iš mūsų, nes jų niekas netikrina, jiems niekas nieko „pripaišyti“ negali. 

 Valstybės tarnautojai, kaip ir anksčiau dirba neaišku ką ir neaišku kam tarnauja. Tiesa, gal jiems  kiek rūpesčių daugiau atsirado, nes vyriausybė pagaliau pradeda suprasti, kad biudžeto išlaidos nėra šventa karvė, ir bando jas apkarpyti. Tam reikėjo nei daug, nei mažai – 100 dienų. Taigi valdininkų armija gali kiek ir apmažėti. Bet bijau, kad nebūtų kaip tam anekdote apie pastatytą tiltą, kuriam saugoti valdžia pasamdė sargą. Laikui bėgant, tam sargui prižiūrėti atsirado visas departamentas, o atėjus krizei, mažinant išlaidas, sargas buvo atleistas, o departamentas liko. Juokinga, bet būtent taip valdžia ir elgiasi. 

 Mes kaip ir anksčiau esame jautrūs ir geri. Gerumo dienai susimetėme po lituką ir paaukojome sergantiems, kai tuo tarpu valstybė sprendžia, kiek milijonų skirti Valdovų rūmams, kurie iš tiesų reikalingi tik vieno garsaus valstybės senuko ambicijoms ir tuštybei patenkinti. O mes geri, mes aukojam, tiems, kuriems valstybė skiria nepakankamai dėmesio. Jei  vyriausias valstybės iždininkas labai gražiai paprašytų, ir jam susimestumėm, bent jau mažai valstybės biudžeto skylutei užkišti.


 Prasidėjo pajamų deklaravimas. Tai, ko gero, paskutiniai metai, kai valstybė taip dosniai dalina mokesčių permokas gyventojams, tai paskutiniai metai, kai visi Lietuvos gyventojai  turi teisę į neapmokestinamą pajamų dydį. Nuo šių metų, kaip žinia, ne pagal darbo sutartis dirbantis žmogus, arba žmogus, kuris pajamų turi šiek tiek daugiau, nei skurdo riba, prilyginamas kapitalistui, jam netaikomas pagrindinis neapmokestinamas pajamų dydis. Tuo pačiu metu kitąmet, vietoje to kad susigrąžintų permokėtą pajamų mokestį, gyventojai pildys deklaracijas, kad galėtų sumokėti valstybei.

 Sodra taip pat laukia savo liūto dalies – ketvirčiui pasibaigus, ūkininkai, kurių valdos dydis lygus arba didesnis nei 4 mistiniai europiniai vienetai, privalės susimokėti socialinio draudimo įmokas – nei daug, nei mažai po 192 Lt. Daugelis ūkininkų to dar nežino, nes juk jiems niekas ir nepasakys – mokesčių inspekcija, kuri dar bando kalbėtis su mokesčių mokėtojais ir aiškinti jiems atsiradusias naujas mokestines prievoles, apie socialinio draudimo įmokas gyventojams neaiškina, nes tai ne jų kompetencija, o SODRA iš viso nieko neaiškina, jei  jos niekas neklausia.
 Taigi, viskas eina sava vaga. Ir pavasaris ateis... Ir jau labai greitai...
 Gero laukimo...

Angelė,

2009-03-26

 
spacer.png, 0 kB
Ar Lietuvoje didelė mokestinė našta?
 
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
  spacer.png, 0 kB