spacer.png, 0 kB
Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas).
Penktadienis, gruodžio 15 d.

 

Kiekvienas valstybės keliamas reikalavimas gaišina laiką ir verčia verslą naudoti savo išteklius pridėtinės vertės nekuriančiai veiklai. (Iš valdžios parengto ekonomikos skatinimo plano.)

 Nuo valdžios  biurokratinės naštos verslui mažinimo pasekmių man jau galva ratais eina. Na norom nenorom peršasi mintis, kad iš mūsų visų valdžia švelniai tariant tyčiojasi. Ir jau seniai..

 Keletas pastebėjimų. Socialinio draudimo ataskaitas už įmonės dirbančiuosius teikdavome kas ketvirtį. SODROJE tai būdavo įvykis. Jau paskutinę ataiskaitos teikimo termino dieną sulaukdavome susirūpinusių specialistų skambučių, kodėl dar vienos ar kitos  įmonės ataskaita nepateikta. Suprantu – SODROS klerkai nebuvo labai užimti, išsiilgę darbo (pagirtinas rūpestingumas). Dėl susiklosčiusios sunkios padėties SODROJE, nuo 2010 m. ataskaitas teikiame kas mėnesį, nes taip SODRA mato mūsų priskaičiuotas įmokas ir gali nusirašyti pinigėlius, jei jų įmonės laiku nesumoka. Bet SODRA teigia, kad ne dėl savęs jie čia stengiasi, priešingai - tai rūpestis mumis, mokesčių mokėtojais, nes SODRA operatyviai matys visus duomenis apie apdraustuosius, nereikalaus iš įmonių pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, jei kartais darbuotojui prireiktų pateikti tokią informaciją kokiam biurokratui . Rezultatas kaip ant delno – SODRAI ataskaitas teikiame kas mėnesį, pažymas darbuotojui rašome, kaip ir rašę, maža to, jas rašome net pačiai SODRAI  jei darbuotojui reikalinga perskaičiuoti pensiją.  Valio, biurokratas turi darbo, mes darbo turime taip pat. Tik kad tas darbas pridėtinės vertės nekuria.
Antras pastebėjimas. Iki 2009-12-31 d. mokesčių mokėtojai – fiziniai asmenys - mokesčių inspekcijai teikdavo pranešimus apie individualioje veikloje naudojamą ilgalaikį turtą. Maža to, fiziniai asmenys PVM mokėtojai Mokesčių administratoriui dar teikdavo kitą pranešimą apie ilgalaikio turto naudojimą PVM apmokestinamoje veikloje. Pirmoji teikiama ataskaita buvo pildoma tik ranka, kadangi mokesčių administratorius nematė reikalo padaryti šios ataskaitos elektroninio varianto. Antrasis mano paminėtas pranešimas jau buvo pasiekęs aukštesnį lygį – jį galima buvo pildyti kompiuteriu, tačiau perduoti elektroniniu būdu - ne. Be to, 2009 metais mokesčių inspekcija informavo mokesčių mokėtojus, kad visi ūkininkai, kurie galimai nuo 2009 m. taps GPM mokėtojais iki 2009-12-31 d. pateiktų pirmąją ranka rašomą ataskaitą apie visą ūkyje naudojamą turtą.  Spjaudėmės, bambėjome, bet rinkome visą informaciją apie ūkyje naudojamą turtą  ir pildėme ranka į tas beprasmiškas formas. Išaušo 2010-ieji. Mokesčių administratorius susigriebė, kad tos ranka ar kompiuteriu pildytos formos dūla kažkur segtuvuose, duomenų iš jų į elektroninę erdvę niekas neperkėlinėjo. Taigi kontroliuoti jis fizinių asmenų dėl naudojamo turto veikloje kaip ir nelabai gali, nes „nefasonas“ dabar informaciją rinkti iš segtuvų ir tikrinti ar tikrai mokesčių mokėtojas nurašo atsargines dalis būtent tam turtui, kurį deklaravo mokesčių inspekcijai. O kontroliuoti labai norisi. Taigi valdžia panaikino tas dvi mano anksčiau paminėtas ataskaitas išleido naują ataskaitos apie fizinio asmens naudojamo ilgalaikio turto veikloje versiją, į kurią pirmą kartą ją pildant reikės vėl perkelti kartą jau mokesčių inspekcijai deklaruotą informaciją apie individualioje veikloje  naudojamą turtą. Tiesiog kolūkis „Beprasmiškas darbas“.  Ir vėl valio, biurokratas teisus, nes jis iš dviejų ataskaitų padarė vieną, o mokesčių mokėtojas apsivertęs popieriais antrą kartą dirbs tą patį darbą, kuris ir vėl nesukurs jokios pridėtinės vertės. 
Trečias pastebėjimas. Aplinkos teršimo apmokestinamaisiais gaminiais mokestis už 2009 metus kai kurioms, ypač naudotus automobilius įvežančioms įmonėms, tapo nemalonia staigmena. Visų pirma, tai paslėptas mokestis, kurio mokesčio bazę pakeitė poįstatiminiame akte, nors įstatyme nuorodos į tai nėra. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme mokesčio  objektas liko tas pats kaip ir 2007 ir 2008 metais. Tačiau pačioje aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje mokesčio apskaičiavimo tvarkoje,  įsigaliojusioje  nuo 2009 m. sausio 1 d. tiesiog pasimetė vienas sakinys, kad mokesčio objektu nėra įvežtas apmokestinamasis gaminys, jei jis yra kito gaminio sudėtinė dalis. Nieks tiksliai nežino ar tas sakinys tikrai pasimetė, ar tiesiog ministras nematė reikalo aiškinti ir taip jau atorodo aiškų dalyką, bet aplinkos apsaugos klerkai nusprendė, kad pasikeitus ministro nuomonei (ne įstatymui) pasikeitė ir mokesčio objektas. Sušukim triskart valio, nes čia biurokratinė našta verslui (apmokestinamųjų gaminių apskaita yra oi ir oi kokia gremėzdiška) galynėjasi su priskaičiuotu papildomu mokesčiu, kuris per metus gali siekti net keliasdešimt tūkstančių litų už kartu su naudotais automobiliais įvežtas padangas, akumuliatorius ir amortizatorius. Taigi ir čia jau sukurtą pridėtąją vertę suvalgys aplinkos ministro pamestas sakinys.
Įmetu nuorodą paskaitymui, kaip tai kas buvo ne mokesčio objektu, juo tampa. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8730
Neseniai teko klausyti interviu su ūkio ministru. Nepatikėjau savo ausimis, kai pastarasis prakalbo apie tai, kad valdžia sumažins biurokratinę naštą ir  supaprastins mokesčių apskaičiavimą taip, kad verslininkas elektroninėje erdvėje sumes savo vykdomos veiklos informaciją ir jam bus suskaičiuota, kiek jis skolingas valstybei.... Dieve, duok man sulaukti tokių laikų.... Tačiau gyvenimo realybė kužda ką kita: „Žodžiai, vien žodžiai...“
Linkiu sulaukti laikų, kai galėsime kurti pridėtinę vertę.

Angelė,

2010-03-03

 
spacer.png, 0 kB
Ar Lietuvoje didelė mokestinė našta?
 
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
  spacer.png, 0 kB