spacer.png, 0 kB
Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas). Jeigu yra būdas padaryti geriau, atrask jį (Tomas Edisonas).
Penktadienis, gruodžio 15 d.

Aš žinau, kad nieko nežinau. Sokratas.

 

deklaravimas_z.jpg

Neretai tenka susidurti su žmonėmis, kurie savo darbą atlieka neprofesionaliai. Visada būna apmaudu, kai  iš žmogaus, besidedančiu gerai išmanančiu savo darbą ir galinčiu susidoroti su jam pavesta užduotimi, gauni tai ko nesitikėjai ir negalėjai numatyti. Deja, tokie atvejai tikrai nėra tokie reti, kaip norėtųsi.

Iš tiesų net keista, kai šalis, kuri pagal gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičių užima 16 vietą (iš 144 valstybių, dalyvavusių 2012 m. pasauliniame ekonomikos forume), neturi pakankamai savo darbą išmanančių žmonių, kurie aukštosiose mokyklose įgytas žinias galėtų sėkmingai taikyti praktikoje.


Galbūt mūsų visuomenė labiau toleruoja vidutinybes, nėra paklausos gerai atliekamam darbui, nes jis gali būti pakankamai brangus, arba nėra kas įvertina žmogaus gebėjimą gerai ir iki galo atlikti jam pavestą darbą, bet ar tai yra priežastis dirbti bet kaip? O iš kitos pusės, jei mes nuolat pasigendame profesionalumo įstatymų leidyboje, valstybės valdyme, teismuose, kokia paskata tuomet yra paprastam žmogui dirbti gerai.


Tai kas gi yra profesionalumas?

Be jokios abejonės, pirmiausia žinių bagažas, kuris turėtų būti nuolat atnaujinamas  bei įgūdžiai. Antra, gebėjimas organizuoti ir planuoti savo veiklą taip, kad darbui būtų tinkamai pasiruošta ir jis  būtų atliktas laiku ir iki galo. Trečia,  meilė darbui .

Galbūt būtent pastaroji savybė ir užbrėžia tą ribą tarp profesionalo ir ne profesionalo. Kuo labiau žmogus myli savo darbą, tuo didesnius reikalavimus jis kelia sau – savišvietai, profesiniam tobulėjimui, gebėjimui suvokti savo vaidmenį darbo procese.

Žinios ir įgūdžiai yra įgyjami, o meilė darbui-  ji arba yra, arba jos nėra.


Ir pabaigai, papasakosiu vieną seną anekdotą.

Jaunas buhalteris, kiekvieną rytą atėjęs į darbą, atsidarydavo stalčių, ten į kažką pasižiūrėdavo ir vėl jį uždarydavo. Kitiems darbuotojams buvo labai smalsu ką gi jis ten slepia, bet negalėdavo  patenkinti savo smalsumo, nes stalčius visuomet būdavo  užrakintas. Kadangi jaunasis buhalteris buvo be galo stropus ir gerai išmanė savo darbą, valdžia įvertino jo pastangas ir  po kelerių metų   paskyrė jį vyriausiuoju buhalteriu. Tačiau, kaip ir anksčiau, vyriausias buhalteris kiekvieną rytą atėjęs į darbą atsirakindavo stalčių, pasižiūrėdavo vidun ir vėl užrakindavo. Ir taip vyriausias buhalteris sėkmingai dirbo iki pensijos. Į jo vietą  atėjęs naujas buhalteris atidarė stalčių, o ten pageltęs nuo senumo popieriaus lapas su jame užrašytais žodžiais: „Atsiminti , kad debetas kairėje, o kreditas – dešinėje.“

Linkiu dirbti su meile ir visada turėti stalčiuką su reikalinga informacija.

Angelė,

2012-09-08

 

 
spacer.png, 0 kB
Ar Lietuvoje didelė mokestinė našta?
 
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
spacer.png, 0 kB
  spacer.png, 0 kB